Lietuvos Buities Raudonoji Knyga (LBRK), tai Linos Fisheye laiko slinkties meninis tyrimas, atliekamas dokumentuojant ir analizuojant kasdieniškos buities kultūros nykstančius aspektus.
Kiekviena karta kultūros paveldą kvestionuoja ir dekonstruoja, jį papildydama naujais atradimais, idėjomis, siekiais. Šie pokyčiai atsispindi ir žmonių kasdienybėje, jų buityje. Įprastus buities daiktus ir tradicijas ištumia vis naujesni, progresyvesni, madingesni. Juos imame vadinti “pasenusiais”, nors jų funkcinės savybės dar yra geros.
Vienam laikmečiui keičiantis su kitu susidaro laiko klostės, kuriose galime stebėti kaip dabartis uzurpuoja ir ima dominuoti. Šio projekto tikslas - dokumentuoti „pasenusius“ kasdienybės daiktus ir įpročius artimiausioje, intymiausioje žmogaus aplinkoje - butuose, namuose, namų ūkio aplinkoje (garažai, sodo nameliai). Čia geriausiai fiksuojasi laiko klostės, nes namus sunku atnaujinti, skirtingai nei viešąjį ar verslo sektorius.
Pasirenkama laiko slinktis - Nepriklausomos Lietuvos dvidešimtpenkmetis - kai „raudonasis“ (tarybinis/sovietinis) laikas tapo uoliai dekonstruojamas ir trinamas iš kasdienybės kultūros. Visi „naujo“, „geresnio laiko“ ir laisvės ženklai buvo geidžiami ir integruojami be ypatingos pastangos. Daiktams ir paslaugoms nereikėjo reklamos ir marketingo – visa, kas nauja, buvo geidžiama ir nekvestionuojama. Stropiai buvo rekonstruojami gyvenamieji būstai, kiemai, keičiami automobiliai, pomėgiai ir tradicijos. Pasirenkamas laikotarpis dėl pačios autorės gyvos atminties. Siekiama surinkti likusius „raudonojo“ laikotarpio ženklus ir juos sudokumentuoti, tirti kokios jų savybės ir vertybės padėjo jiems išlikti iki dabarties.
Projekto pavadinimas - „Lietuvių buities raudonoji knyga“ žymi ne tik tiriamą „raudoną“ laiko periodą, bet nurodo į pačios „Lietuvos Raudonosios knygos“ atsiradimo priežastis ir tiklus - dokumentuoti ir sistematizuoti retus ir nykstančius augalus ir gyvūnus. Tų pačių tiklų siekia ir šis projektas - dokumentuoti retus ir nykstančius buities objektus, įpročius, namų interjerus.
Kiekviena karta kultūros paveldą kvestionuoja ir dekonstruoja, jį papildydama naujais atradimais, idėjomis, siekiais. Šie pokyčiai atsispindi ir žmonių kasdienybėje, jų buityje. Įprastus buities daiktus ir tradicijas ištumia vis naujesni, progresyvesni, madingesni. Juos imame vadinti “pasenusiais”, nors jų funkcinės savybės dar yra geros.
Vienam laikmečiui keičiantis su kitu susidaro laiko klostės, kuriose galime stebėti kaip dabartis uzurpuoja ir ima dominuoti. Šio projekto tikslas - dokumentuoti „pasenusius“ kasdienybės daiktus ir įpročius artimiausioje, intymiausioje žmogaus aplinkoje - butuose, namuose, namų ūkio aplinkoje (garažai, sodo nameliai). Čia geriausiai fiksuojasi laiko klostės, nes namus sunku atnaujinti, skirtingai nei viešąjį ar verslo sektorius.
Pasirenkama laiko slinktis - Nepriklausomos Lietuvos dvidešimtpenkmetis - kai „raudonasis“ (tarybinis/sovietinis) laikas tapo uoliai dekonstruojamas ir trinamas iš kasdienybės kultūros. Visi „naujo“, „geresnio laiko“ ir laisvės ženklai buvo geidžiami ir integruojami be ypatingos pastangos. Daiktams ir paslaugoms nereikėjo reklamos ir marketingo – visa, kas nauja, buvo geidžiama ir nekvestionuojama. Stropiai buvo rekonstruojami gyvenamieji būstai, kiemai, keičiami automobiliai, pomėgiai ir tradicijos. Pasirenkamas laikotarpis dėl pačios autorės gyvos atminties. Siekiama surinkti likusius „raudonojo“ laikotarpio ženklus ir juos sudokumentuoti, tirti kokios jų savybės ir vertybės padėjo jiems išlikti iki dabarties.
Projekto pavadinimas - „Lietuvių buities raudonoji knyga“ žymi ne tik tiriamą „raudoną“ laiko periodą, bet nurodo į pačios „Lietuvos Raudonosios knygos“ atsiradimo priežastis ir tiklus - dokumentuoti ir sistematizuoti retus ir nykstančius augalus ir gyvūnus. Tų pačių tiklų siekia ir šis projektas - dokumentuoti retus ir nykstančius buities objektus, įpročius, namų interjerus.
KAZIO NAMAI
Kazys Ambrozaitis (g. 1911 m), kilęs iš Žemaitijos, Vytauto Didžiąjame Universitete įgijęs šeimos gydytojo profesiją, kalėjęs Vorkutos lageryje. Nuo 1949 metų gyvena Vilniuje. Namus Antakalnyje pastatė ir įkūrė 1960 metais. Šiuo metu ten pat gyvena prižiūrimas aštuoniasdešimtmetės kaimynės Elenytės. Prof. Kazys Ambrozaitis yra rentgenologas, 300 mokslinių publikacijų autorius, 20 metų vadovavęs Vilniaus Universiteto Rentgenologijos ir ftiziatrijos katedrai. Jo būstas reprezentuoja aukštesnės socialinės klasės buities kultūrą.
https://soundcloud.com/tags/lbrk
Interviu su profesoriumi Kaziu Ambrozaičiu (g. 1911 m). Įrašyta 2015 metais, Vilniuje.
VAIDUČIO NAMAI
Vaidutis Šalna (g. 1939 m) Vilniaus Universiteto docentas, fizikas. Į butą, kuriame ir dabar gyvena, atsikraustė 1960 metais. Namų interjeras, baldai likę nepakitę. Dr. Vaidutis Šalna išsaugojęs ir tiriamam laikotarpiui būdingus papročius – namų puošybos elementų pynimas iš vytelių, tekinimas, sodininkystė. Namo rūsyje vis dar išlikusios pynimo dirbtuvėlės.
https://soundcloud.com/lina-fisheye/vaidutis
Iterviu su doc.dr. Vaidučiu Šalna (g. 1939), įrašyta 2015 metais, Vilniuje.
ANGELĖS IR ALGIO NAMAI
Angelė (g.1933 m) ir Algis (g. 1934 m.) Butnoriai į Vilnių atvyko iš Kauno ir Žemaitijos. Angelė studijavo Kaune, dirbo miškų ūkio inžiniere. Angelė buvo aistringa mezgėja, myli naminius gyvūnus, tačiau šiuo metu jų neturi, nes bijo, jog augintinis pragyvens juos ir liks be šeimininkų. Algis - mažakalbis, statybų inžinierius, kartu su žmona daugiau kaip 40 metų gyvenantys Vilniuje, Antakalnyje, klasikiniame sovietinio daugiabučio bute. Domėjosi fotografija, namuose vonioje įsikurdovo fotografijų spausdinimo labaratoriją. Fotografuodavo dažniausiai žmoną Angelę.
https://soundcloud.com/lina-fisheye/angele-ir-algis
Interviu su miško ūkio inžiniere Angele (g.1933) ir statybos inžinieriumi Algiu (g.1934) Butnoriais. Įrašyta 2015 metais, Vilniuje.
Angelė (g.1933 m) ir Algis (g. 1934 m.) Butnoriai į Vilnių atvyko iš Kauno ir Žemaitijos. Angelė studijavo Kaune, dirbo miškų ūkio inžiniere. Angelė buvo aistringa mezgėja, myli naminius gyvūnus, tačiau šiuo metu jų neturi, nes bijo, jog augintinis pragyvens juos ir liks be šeimininkų. Algis - mažakalbis, statybų inžinierius, kartu su žmona daugiau kaip 40 metų gyvenantys Vilniuje, Antakalnyje, klasikiniame sovietinio daugiabučio bute. Domėjosi fotografija, namuose vonioje įsikurdovo fotografijų spausdinimo labaratoriją. Fotografuodavo dažniausiai žmoną Angelę.
https://soundcloud.com/lina-fisheye/angele-ir-algis
Interviu su miško ūkio inžiniere Angele (g.1933) ir statybos inžinieriumi Algiu (g.1934) Butnoriais. Įrašyta 2015 metais, Vilniuje.
AUDRONĖS NAMAI
Audronė Risakovienė – muzikos mokytoja iš Kėdainių. Namuose išlikęs tas pats interjeras jau 40 metų, pakeisti tik santechnikos įrengimai. Audronės Risakovienės bute yra ypatingas holas, kurio sienos išpuoštos raudonos dirbtinės odos dekoru ir tik mažuose namų elementuose persipena esamasis laikmetis su sovietiniu.
Audronė Risakovienė – muzikos mokytoja iš Kėdainių. Namuose išlikęs tas pats interjeras jau 40 metų, pakeisti tik santechnikos įrengimai. Audronės Risakovienės bute yra ypatingas holas, kurio sienos išpuoštos raudonos dirbtinės odos dekoru ir tik mažuose namų elementuose persipena esamasis laikmetis su sovietiniu.
LINOS TETOS NAMAI
Lina į šiuos namus persikraustė prieš kelis metus. Lina šiame bute užaugo įvaikinta savo tetos, kuri testamentu šį butą paliko jos šeimai. Interjero dvasia saugoma tetos atminimui, daugybė daiktų pačiai projekto dalyvei brangūs kaip vaikystės atsiminimai. Lina taip pat išsaugojus sovietiniam laikotarpiui būdingus įpročius – vaistažolių rinkimas, obuolių džovinimas, uogienių virimas, mezgimas, vaistinių augalų (alijošius,kalankė) auginimas namuose, etc. Jų bute išlikusios laukinės buto durys dekoruotos oda, tuo pačiu stiliumi puoštas ir prieškambaris.
Lina į šiuos namus persikraustė prieš kelis metus. Lina šiame bute užaugo įvaikinta savo tetos, kuri testamentu šį butą paliko jos šeimai. Interjero dvasia saugoma tetos atminimui, daugybė daiktų pačiai projekto dalyvei brangūs kaip vaikystės atsiminimai. Lina taip pat išsaugojus sovietiniam laikotarpiui būdingus įpročius – vaistažolių rinkimas, obuolių džovinimas, uogienių virimas, mezgimas, vaistinių augalų (alijošius,kalankė) auginimas namuose, etc. Jų bute išlikusios laukinės buto durys dekoruotos oda, tuo pačiu stiliumi puoštas ir prieškambaris.
