"Mahometas" 2006
Tai jis mane pažadino tekant saulei. Kupranugarių ir žvaigždių piemuo.
Atsisėdau ant keteros ir žiūrėjau per brėkštančios šviesos šilką: į smėlio kūno įdūbas, iškilimus, kaulėtas briaunas, minkštas klostes, kaip styro pavieniai žolių stiebai lyg plaukai. Nei nuogas, nei apsirengęs tas dykumos kūnas. Netrukus Jis pasirodis. Jūs Jo nematot. Bet Jis čia. Už kopos. Ilgu, baltu drabužiu sugrįžta. Šypsosi.
Nebus jokios meilės istorijos. Tik jos ilgesys. Apie tai mudu kalbėjomės gulėdami naktį po žvaigždėtu dangum. Neliesdami vienas kito. Negalėjau nieko duoti, nei imti. Klausiausi kaip jis penkiomis kalbomis vardina man žvaigždynus, vis giliau įkvėpia, kaip įstempia Jo kūnas prieš aistros potvynį, kurį kėlė tiesiog mano buvimas. Neišsidaviau, kad jaučiu kas su juo vyksta, taip kaip neišduodame vaiko, kuris slepiasi akis užsidengdamas. Tokia esatis ištinka ne tik žirnmedį, dirvinę našlaitę ar dygiakrūmį, kai jų džiųstančių vaisių sienelės nuo susikaupusio spaudimo išsitempia ir plyšta išberdamos sėklas. Tokia esatis ištinka ir pačią dykumą.
- Kuri Tavo mylimiausia žvaigžė? - paklausiu užmigdama.
- An-nasr aţ-ţāir“ – Skrendantis erelis, kuri kartu su Vega ir Denebu sudaro Vasaros trikampį. Ji du kartus didesnė už Saulę ir 10 kartų šviesesnė. Ji susidarė prieš 1,2 milijardo metų iš molekulinio debesies ir dulkių ūko...
Tai jis mane pažadino tekant saulei. Kupranugarių ir žvaigždių piemuo.
Atsisėdau ant keteros ir žiūrėjau per brėkštančios šviesos šilką: į smėlio kūno įdūbas, iškilimus, kaulėtas briaunas, minkštas klostes, kaip styro pavieniai žolių stiebai lyg plaukai. Nei nuogas, nei apsirengęs tas dykumos kūnas. Netrukus Jis pasirodis. Jūs Jo nematot. Bet Jis čia. Už kopos. Ilgu, baltu drabužiu sugrįžta. Šypsosi.
Nebus jokios meilės istorijos. Tik jos ilgesys. Apie tai mudu kalbėjomės gulėdami naktį po žvaigždėtu dangum. Neliesdami vienas kito. Negalėjau nieko duoti, nei imti. Klausiausi kaip jis penkiomis kalbomis vardina man žvaigždynus, vis giliau įkvėpia, kaip įstempia Jo kūnas prieš aistros potvynį, kurį kėlė tiesiog mano buvimas. Neišsidaviau, kad jaučiu kas su juo vyksta, taip kaip neišduodame vaiko, kuris slepiasi akis užsidengdamas. Tokia esatis ištinka ne tik žirnmedį, dirvinę našlaitę ar dygiakrūmį, kai jų džiųstančių vaisių sienelės nuo susikaupusio spaudimo išsitempia ir plyšta išberdamos sėklas. Tokia esatis ištinka ir pačią dykumą.
- Kuri Tavo mylimiausia žvaigžė? - paklausiu užmigdama.
- An-nasr aţ-ţāir“ – Skrendantis erelis, kuri kartu su Vega ir Denebu sudaro Vasaros trikampį. Ji du kartus didesnė už Saulę ir 10 kartų šviesesnė. Ji susidarė prieš 1,2 milijardo metų iš molekulinio debesies ir dulkių ūko...
